Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2009-03-23

Kaip keičiasi vartotojų įpročiai

Publikuota: Kita

Šiandien buvo kilusi labai didelė pagundą parašyti apie nacionalinius vartojimo ypatumus, kuomet peržiūrėjau filmuką apie šeštadienio naktį Akropolyje. Jeigu nebūčiau matęs filmuko apie Šiaulių Akropolio atidarymą, sunkiai būčiau patikėjęs, jog panašūs dalykai gali vykti Lietuvoje. Bet mūsų tautiečiai turi sugebėjimą stebinti, taigi iš tiesų telieka šyptelti ir laukti, kuo dar nustebins ateityje.

Taip pat norėjau paanalizuoti mūsų tautiečių antplūdį Lenkijoje, kurio metu šluojama viskas, kas papuola po ranka - kainos ten, kaip supratau, irgi apie 30-50 procentų žemesnės nei pas mus. Aišku, tai trumpalaikis reiškinys, kadangi Lenkijos prekybininkai turės brangiau mokėti už prekes eurais ir kainos netrukus pakils, tačiau galime apčiuopiamai pajausti, ką Lietuvai reikšia fiksuotas valiutos kursas. Ir jokiu būdu nepasisakau už jo keitimą - tiesiog dažnai makroekonomistai nepagalvoja, kokius realius efektus sukuria vienokia ar kitokia politika. O žmones netrunka išnaudoti visas “spragas” ir gudrybes.

Dar jeigu siena su Lenkija būtų Lietuvos šiaurėje… bet kaip prie pat Suvalkijos tai…

Iš principo, “Akropolio” ir “Lenkijos” siužetai iliustruoja vieną labai paprastą tiesą - stipriai kinta vartotojų (pirkėjų) įpročiai. Tai yra vienas iš fundamentalių veiksnių, kurie stipriai pakinta krizės metu. Vietoj skolinimosi mums parūpo taupymas, atsisakėme “nereikalingų” paslaugų ir kainų, didžiosios vartotojų grupės labiau orientuojasi į pigesnę produkciją, ne taip akcentuojama kokybė. Vis mažiau šeimų atostogauti važiuoja kelis kartus per metus.

Pokytis būna labai stiprus ir staigus, ir prie jo turi labai greitai adaptuotis prekybininkai ir gamintojai. Reikia pripažinti, kad tokių gerų laikų, kaip buvo prieš krizę, dar ilgai nematysime, todėl adaptacija būtina. Vieni adaptuojasi mažindami kaštus, kiti - keldami kokybę, tačiau keistis tikrai reikia. Taip pat reikia gudrių sprendimų, kaip kad pademonstravo VP Market.

Galime ginčytis, kad tik Lietuvoje pavyktų toks triukas su 40 procentų nuolaida, tačiau aš neabejoju, jog krizės metu jis pavyks ir Latvijoje, ir Lenkijoje, ir kitose kaimyninėse valstybėse. Mūsų nepatyrimas gyventi kapitalizmo (ir kapitalizmo krizės) akivaidzoje yra pagrindinis veiksnys, dėl ko nusidriekė eilės prie Akropolio. Lietuviškasis godumas ir meilė nuolaidoms lemia labai nedaug. Žmonės tiesiog elgiasi taip, kaip jiems atrodo geriausia, o kuomet ateitis labai neaiški, “prikaupti” atsargų atrodo natūralus sprendimas. (Beje, straipsnio autorius Akropolyje nebuvo, tad negalvokite, kad jis taip rašo siekdamas pateisinti savo sprendimą.)

Apie vartojimo pokyčius galima spręsti ir iš kitos statistikos. Šiandien paskelbta, jog per vasario mėnesį Lietuvoje pramonės įmonės pagamino 15,3% mažiau nei pernai. Na, vardan teisybės panašius skaičius “demonstruoja” ir mūsų kaimynės, o iki Rusijos ir Ukrainos mums dar tikrai yra kur kristi, tačiau kritimas yra grėsmingas. Jeigu pagaminame mažiau, reiškiasi ir vartojame bei eksportuojame mažiau - o jeigu ši spiralė užsisuks (eksporto mažėjimo), bus visai prasti popieriai, kadangi už Lietuvoje pagamintas prekes negausime užsienio valiutos. Vėlgi, fiksuotas valiutos kursas eksportui tikrai nepadeda, tačiau suktis kažkaip reikia.

Geros naujienos yra tai, kad visgi ir mūsų importas sumažėjo, ir labai ženkliai. Tad tiesiog šalies viduje suvartojame santykinai daugiau nuosavos (pirk-prekę-lietuviškos) produkcijos. Turint omenyje, kad mes importuojame nemažai energetinių išteklių, skaičiai iš tiesų geri. Grafike galima matyti, kaip stipriai pasikeitė mūsų vartojimo įpročiai (šaltinis Statistikos departamentas, skaičiai nurodyti iki 2009 m. sausio mėnesio):

Taip pat bus labai įdomu pasižiūrėti, kaip šie skaičiai atrodys po vasario mėnesio duomenų. Reikia tikėtis, kad eksportas jeigu ir kris, kris nedaug. Kaip jau minėjo p. G. Nausėda, tai teikia vilčių, jog pavyks turėti nedidelį einamosios sąskaitos deficitą, be to, tai ženkliai sumažins spaudimą mūsų nacionalinei valiutai.

Taigi, pirksime mažiau AUDI ir SONY, arba tiesiog rasime valstybių, kuriose juos galima nuvažiuoti nusipirkti pigiai.

Patiko (0)


Atgal į: Kaip keičiasi vartotojų įpročiai